- nuobradus
- ×nuobradùs, -ì adj. (4) įkyrus: Jis žmogus būtų neblogas, bet nuobradus nežmoniškai Srv. Mūsų vaikas toks nuobradus – nei žmonėm pasirodyt Pn. Buvo toks nuobradus katinas, kuris visokias eibes daryti įsipratino: kur tik ką šeimininkė padės, tuoj jis ims ir suės K.Bor.
nuobradžiaĩ adv.: Jis nutrėmė nuobradžiai lendančią jam į galvą mintį V.Piet.
Dictionary of the Lithuanian Language.
